| Trun | |
| 2 | The Subject 2.1. Typology of agreement in postverbal subject constructions 2.1.1. Typology of agreement in postverbal subject constructions Example No. 1 2.7. Nominal, phrasal, and meteorological expletivesˈnila ˈwɔʀa ai ˈbiaʀs aˈfɔns là fuori è molti bambini
ai ˈplɔva ClS piove
mia ˈdʊna ˈklɔma ˈmai mia moglie chiama me
ˈɛla ˈklɔma ˈmai lei chiama me Example No. 2 2.8. Common lexicalizations of multiple forms in the paradigma. ai ˈveɲ tsaˈkɔntas peʀˈsunasClS viene alcune persone
iʎ ai veˈɲiu tsaˈkɔntas peʀˈsunas ClS è venuto alcune persone
b. ai ˈplɔvaClS piove
ai ˈha ˈpluˈviu ClS ha piovuto
c. iʎ ai ˈmeʎaʀ daˈd iʀClS è meglio di partire
iʎ ai ʃˈtau ˈmeʎaʀ daˈd iʀ ClS è stato meglio di partire
ai fʊs ˈmeʎaʀ daˈd iʀ ClS sarebbe meglio di partire 2.8.2. Common lexicalizations of multiple forms in the paradigm Example No. 3 b. jau ˈmaʎ-əlio mangio, etc.
ti ˈmaʎəs
ɛl ˈmaʎa
nus maˈʎain
vus maˈʎais
ɛlts ˈmaʎən
jau maˈʎavəl io mangiavo, etc.
ti maˈʎavəs
ɛl maˈʎava
nus maˈʎavən
vus maˈʎavəs
ɛlts maˈʎavən
jau maˈʎas io mangiassi, etc.
ti maˈʎasəs
ɛl maˈʎas
nus maˈʎasən
vus maˈʎasəs
ɛlts maˈʎasən Example No. 4 jau ˈmaʎ-əl io mangio, etc.
ti ˈmaʎəs
ɛl ˈmaʎa
nus maˈʎain
vus maˈʎais
ɛlts ˈmaʎən
jau maˈʎavəl io mangiavo, etc.
ti maˈʎavəs
ɛl maˈʎava
nus maˈʎavən
vus maˈʎavəs
ɛlts maˈʎavən
jau maˈʎas io mangiassi, etc.
ti maˈʎasəs
ɛl maˈʎas
nus maˈʎasən
vus maˈʎasəs
ɛlts maˈʎasən |
| 3 | The Structure of the Complementizer: Interrogative, Relative Clauses, and Aspects of Subordination 3.2. Articulated structure of the C domain 3.2.3. Articulated structure of the C domain Example No. 5 3.3. Data on complementizers and their distributionneˈɟiŋ ke ˈdɔʀma nessuno che dorme Example No. 6 3.13. Verb Second in Grisons and South Tyrolean varietiesa. ˈɛlts an ˈdetʃ k ɛlts ˈvenən daˈmauŋessi hanno detto che essi vengono domani
ˈjau son ˈius avɔŋ ke ti veˈɲies io sono andato via prima che tu venissi
b. ˈɛlts ain ˈkwɛlts ke ˈklɔmaŋ ˈmai aˈdinaloro sono quelli che chiamano me sempre
c. tʃi ˈveɲ?chi viene?
ˈjau sai ˈboka tʃi klaˈma io so Neg chi chiamare
ˈjau sai ˈboka tʃi ke ˈveɲ io so Neg chi che viene
d. tʃai ˈfan-ai?cosa fanno-ClS?
ˈjau sai ˈboka tʃai ˈfa io so Neg cosa fare
ˈjau sai ˈboka tʃai k ɛlts ˈfaŋ io so Neg cosa che essi fanno
e. tʃai ˈkodəʃ as-ti leˈəu?che libro hai tu letto? Example No. 7 3.13.1. Lexicalization of the subjectˈjau ˈmaʎəl suˈɛntɛʀ suˈɛntɛʁ ˈmaʎəl jau dopo mangio io
ti ˈmaʎas ˈcai ˈmaʎas ti? cosa mangi tu?
ɛl ˈvɪɲ ˈkura ˈvɪɲ ɛl? quando viene egli?
nus maˈʎain maˈʎain ˈnu:s? mangiamo noi?
ai ˈklɔman ˈmai ˈosa ˈklɔman-ai ˈmai ora chiamano-ClS me
ˈkura k ɛlts ˈtʊʀnan, ˈmaʎan ɛlts quando che essi tornano mangiano essi
ai ˈplɔva ˈplɔv-ai? piove-ClS?
ˈosa ˈplɔv-ai ora piove-ClS Example No. 8 3.13.2. Clitic paradigms in enclisis and proclisisa'. ilts taˈʎɔ:ʀ ain kuʀˈdai pɛʀ tiˈaʀa ain ilts taˈʎɔ:ʀ kuʀˈdai pɛʀ tiˈaʀa?sono i piatti caduti per terra?
iʎs aˈfɔnts an duʀˈmiu an i/ts aˈfɔnts duʀˈmiu? hanno i bambini dormito? Example No. 9 3.13.3. Subject interrogativesa. ai ˈklɔman ˈmaiClS chiamano me
b. ɛlts ˈklɔman ˈmaiessi chiamano me
d. ai ˈplɔvaClS piove
ai ha ploˈjy ClS ha piovuto Example No. 10 a. tʃi ˈveɲ?chi viene?
tʃi ai veˈɲiu? chi è venuto?
kɔnts aˈfɔns ˈveɲən? quanti bambini vengono?
a'. tʃi ˈkrajəs ke saiəi veˈɲu?chi credi che sia venuto?
kɔntəs donəs ˈkrajəs ˈti ke ain veˈɲidəs? quante donne credi tu che sono venute?
b. ɛlts ain ˈkwɛlts ke ˈklɔmaŋ ˈmai aˈdinaloro sono quelli che chiamano me sempre
ɛlts ain ˈkwɛlts ke ain veˈɲi ie loro sono quelli che sono venuti ieri
las ˈdonas ke tiˈkrajəs k ɛləs ˈsajən veˈɲidas… le donne ke tu credi che esse siano venute…
las ˈdonas ke tiˈkrajəs k ai ˈsajən veˈɲidas… le donne ke tu credi che ClS siano venute…
c. ˈtʃai ˈfan-ai?cosa fanno-ClS? |
| 4 | The Object 4.3. Systems of reflexive inflection Example No. 11 jɛu/ jau se ˈlavəl
ti se ˈlavas
ɛl/ɛla se ˈlava
nus se laˈvaiŋ
vus se laˈvais
ɛlts/ˈɛlas se ˈlavan |
| 5 | The Auxiliary 5.1. Clitics between auxiliary and participle 5.1.5. Clitics between auxiliary and participle Example No. 12 5.4. Interactions between auxiliary and lexicalization of the reflexive cliticb. jɛu sʊn se laˈvausio sono si lavato, etc.
ti ais se laˈvaus
ɛl ai se laˈvaus
nu:s ɛssən se laˈvai
vu:s ɛssəs se laˈvai
ɛlts ain se laˈvai
d. jau sʊn veˈɲɪus/veˈɲiðaio sono venuto/ venuta
ɛlts ain veˈɲii / ɛllas ain veˈɲidas essi sono venuti/ esse sono venute
jau ai durˈmiu io ho dormito
ɛlts / ɛllas an durˈmiu essi/ esse hanno dormito Example No. 13 5.10. The existential construction and locative inaccusative constructionsa. ˈjɛu sʊn (se) laˈvausio sono si lavato, etc.
ˈti ais (se) laˈvaus
ˈɛl ai (se) laˈvaus
ˈnu:s ɛssən (se) laˈvai
ˈvu:s ɛssəs (se) laˈvai
ˈɛlts ain (se) laˈvai Example No. 14 a. ni la ˈwɔra ˈain aˈfɔns / iʎts aˈfɔnsfuori sono bambini/ i bambini
ni la ˈwɔra ˈai in ˈafɔn/ biaʁs aˈfɔns fuori è un bambino/ tanti bambini
b. ˈlɛu ha-ˈai aˈfɔnslà ha ClS3 bambini
*ˈlɛu ha-ˈai iʎts aˈfɔns là ha-ClS3 i bambini
ˈai ˈha ˈlɛu aˈfɔns ClS3 ha là bambini |
| 6 | Negation and Adverbs 6.1. Three types of sentential negation Example No. 15 6.2. Position of adverbial negationjɛu klɔməl ˈbʊka ˈtai io chiamo Neg te
jɛu ai bʊk klaˈmau ˈɛl io ho Neg chiamato lui Example No. 16 6.4. Position of sentential negation adverb with respect to the infinitivea. ɛlts ˈdɔrmɐŋ ˈbʊk(a)essi dormono Neg
bʊk ˈpli→Neg più
bʊk ˈaʊŋk→Neg ancora
aʊŋk ˈbʊk→ancora Neg
ˈmai→mai
bʊk aˈdɪna→Neg sempre
bʊk ˈtɔŋ→Neg tanto
bʊk ˈbaiŋ→Neg bene
b. ɛlts aŋ bʊka maˈʎauessi hanno Neg mangiato
mai→mai
bʊk aʊŋk→Neg ancora
bʊk→maˈʎau→ˈpli: Neg→mangiato più
bʊk→ˈbaiŋ→Neg mangiato bene
bʊk→ˈtɔŋ→Neg mangiato tanto
bʊk→tʀaˈzɔʀa→Neg mangiato già
c. ɛlts baibəŋ bʊka ˈviŋessi bevono Neg vino Example No. 17 6.5. Co-occurrence of negative adverbs with other negative polarity items; negative adverb and partitivejau ai dɪtʃ a ˈti: da bʊka klaˈma:ʀ ˈɛlts io ho detto a te di Neg chiamare loro
da bʊk klaˈma:ʀ ˈpli:→di Neg chiamare più
da klaˈma:ʀ neˈɟiŋ→di chiamare nessuno Example No. 18 6.6. Combination of negative clitic with negative polarity elementsa. neˈɟiŋ ke ˈdɔʀmanessuno che dorme
jɛu ˈmaʎət ˈnuət io mangio nulla
b. jɛu ai klaˈmau neˈɟinio ho chiamato nessuno 6.6.3. Combination of negative clitic with negative polarity elements Example No. 19 neˈɟiŋ ke ˈdɔʀma nessuno che dorma |
| 7 | Aspectual and Modal Structures 7.2. Imperative and negative imperative Example No. 20 7.2.4. Flexion of the imperativea.-ii. ˈpʀɛnprendi
ˈmaʎa mangia
v. maˈʎaimangiate
a' ii. ˈpʀɛn ˈbʊk prendi Neg
ˈmaʎa ˈbʊk mangia Neg
v. maˈʎai ˈbʊkmangiate Neg Example No. 21 a.-ii. ˈmaʎa (buk)mangia Neg
v. maˈʎai (buk)mangiate Neg
b.-ii. ti ˈmaʎəstu mangi
v. vus maˈʎaisvoi mangiate |
| 8 | The Noun Phrase 8.2. Masculine singular in -s 8.2.8. Masculine singular in -s Example No. 22 8.3. Special treatment of kinship termsa'. ˈjau sʊn veˈɲi:ðaio sono venuta
ˈɛlas ain veˈɲiðas loro sono venute
b. ilts lenˈtaults laˈvai il lənˈtsiəl laˈvauil lenzuolo lavato
ilts lenˈtaults ˈnɔfs il lenˈtsiəl ˈniəf il lenzuolo nuovo
il ˈpaun ˈkɔc / ˈkreu il pane cotto/crudo
ˈtiu ˈcaun tuo cane
in ˈʊm ˈgriəs un uomo grosso
b'. ilts lenˈtaus ain laˈvai il ˈlenˈtsiəl ai ˈnɔfsil lenzuolo è nuovo
il paun ai ˈkɔcs / ˈkʀeus il pane è cotto/crudo
ˈkwai ˈʊm ai ˈgʀɔss quell'uomo è grosso
ˈkwai ai ˈtiu quello è tuo
iʎ eʃ ai aviˈarts l'uscio è aperto
ɛl ai (se) laˈvaus lui (si) è lavato
ˈɛlts ain veˈɲii ˈjau sʊn veˈɲius io sono venuto
ˈjau ai aˈviərt iʎ e:ʃ io ho aperto l'uscio Example No. 23 8.3.6. Generalized mutual exclusion between article and possessivea. ˈmiu ˈfeʎ mɛs ˈfeʎtsmio figlio, etc.
tiu ˈfeʎ tɛs ˈfeʎts
siu ˈfeʎ sɛs ˈfeʎts
niəs ˈfeʎ nɔs ˈfeʎts
ˈviəs ˈfeʎ vɔs ˈfeʎts
luʀ ˈfeʎ luʀ ˈfeʎts
ˈmia ˈfɪʎa mias ˈfɪʎas mia figlia
ˈnɔsa ˈfɪʎa ˈnɔsas ˈfɪʎas nostra figlia
b. ˈtiu ˈcauntuo cane
ˈtias ˈkausas tue cose Example No. 24 a. ˈtiu ˈcauntuo cane
ˈtias ˈkausas tue cose
b. ˈtia ˈbiala ˈfɪʎatua bella figlia
miu ɛmˈpʀim ˈfɪʎ mio primo figlio
tɛs ˈtʀais ˈfɪʎts tuoi tre figli
c. in da tɛs ˈfɪʎtsuno di tuoi figli
iˈn autər ˈfɪʎ da ˈtai un altro figlio di te
ˈl autər ˈfɪʎ da ˈtai l'altro figlio di te |